Antrasis turas buvo suplanuotas su nakvyne pačiame gražiausiame Latvijos kampelyje – Gaujos nacionaliniame parke. Į šį turą susirinko dar didesnė kompanija – net 10 automobilių. Mūsų kelionės tikslas buvo kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, tad ir nakvynei pasirinkome kempingą netoli Gaujos upės.

Keliaujančios šeimos aplankė požeminius ežerėlius netoli Straupės, vaikai išsidūko basakojų take Valmieroje, o nakvynė gamtos apsupty visus sužavėjo.

Antrąją dieną sekė lankomiausios vietos Siguldoje: keltuvai su vaizdu į upės slėnį, vasaros rogutės, Turaidos, Siguldos pilys.

Šios kelionės turi ne vieną privalumą, vienas jų – naujos pažintys su bendraminčiais, mėgstančiais išvykas automobiliu. Pastaroji kelionė parodė, kad viskas yra įmanoma, ypač kai yra bendras sutarimas ir susikalbėjimas. Todėl didelė dalis keliavusių mielai leisis ir į kitas keliones.

OBJEKTAI

JELGAVA

Seniausias ir didžiausias smėlio skulptūrų festivalis Baltijos šalyse. Virš 20 pasaulyje pripažintų skulptorių kūrė smėlio skulptūras iš 14 000 tonų smėlio. Festivalio metu vyksta įvairių Latvijoje ir Baltijos šalyse žinomų menininkų koncertai, smėlio skulptūrų dirbtuvės vaikams. Yra galimybė stebėti skulptūrų kūrimo procesą.

VEJINI smėlio urvai ir požeminiai ežerėliai

Gaujos nacionalinio parko pašonėje, Straupės valsčiuje gamta sukūrė neįprastą reiškinį Vėjinių požeminius ežerėlius. Tai – vieninteliai požeminiai ežerai Baltijos šalyse, tačiau juos nedrįstume vadinti ežerais, nes jie apima tik 30 kv. m ir 15 kv. m plotą, o gylis siekia 2 m ir primena daugiau požemines kūdras. Tai – sufozinių olų sistema, kai požeminiai vandenys pradeda su savimi plukdyti smiltis. Lietuvoje panašios sandaros yra karstiniai reiškiniai Biržų krašte. Jie susidaro, kai vanduo ištirpdo po žeme glūdinčias uolienas ar mineralus. Biržų rajone, Karvės oloje, vienoje iš atšakų stūkso irgi panašus 1,5 m gylio ežerėlis.

Vėjinių urvas (Urtanu) – tai 42 m ilgio urvas, iš kurio trykšta galingas šaltinis. Urvo matmenys labai įspūdingi: plotis 2,3-6 m, aukštis 0,9-1,7 m, plotas 16 kv. m, šaltinio debitas 5l/s. Vėjinių urvas yra pačioje Brasloje ir potvynių metu vis būna užtvindytas. Šio urvo gale yra įgriuva, kuri trukdo požeminei upei pratekėti, kuri aukščiau formuoja antrąjį urvą – Ezeralą. Tai unikali urvų sistema su požemine upe ir dviem ežerais. Bendras ilgis – 48 m. Mažo ežero plotas 15 kv. m, ilgis – 6 m, gylis – apie 5 m. Virš didelių požeminių ertmių yra nepatvarus smiltainio sluoksnis ir kvartero nuosėdos, kurių storis tik 6 m, todėl apžiūrėti požeminius ežerus galima tik lydint gidui.

Gaujos stačių krantų Pojūčių parkas BASAKOJŲ TAKAS Baskaju taka –2 km ilgio, 15 objektų

Pasivaikščiojimų takas, kur galima pajusti gamtos prisilietimą, neišvykstant iš miesto! Būtent čia galima pajusti visas penkias žmogaus jusles: klausą, regą, lytėjimą, uoslę ir skonį.

Taku siūloma keliauti basomis kojomis ir patirti įvairiausių pojūčių, kuriuos pėdoms teikia žvirgždas, Valmieros stiklo mėlynieji stikliniai rutuliukai, eglių ir pušų kankorėžiai, smėlis, skiedrų mulčia, kaštonai ir kitos gamtinės medžiagos! Po pasivaikščiojimo pėdas galima pailsinti šiltose pumpurų, žiedų, lapų arba uogų vonelėse.

TILTAS PER RAUNOS UPĘ    KELYJE P20 Valmiera-Cesis

1889 m. Pastatytas akmeninis tiltas, kurio garbei kadaise buvo išleistas pašto ženklas, yra aukščiausia tokio tipo geležinkelio konstrukcija Baltijos šalyse. Geležinkelio tiltas per Rauną yra vienas išraiškingiausių inžinerinių objektų Latvijoje. 24 m aukščio ir 78,9 m ilgio. Tiltas buvo pastatytas geležinkelio linijoje Ryga – Valka. Tiltas taip pat neįprastas tuo, kad traukiniai, ypač sunkūs kroviniai, čia turi pasiekti tiksliai 80 km/ h greitį. Greičiau per tiltą važiuoti neleidžiama, tačiau lėčiau važiuodamas traukinys negali įveikti nedidelio nuolydžio abiejose tilto pusėse ir po kurio laiko gali pradėti slysti atgal. Kitas įdomus faktas: tais pačiais metais kaip Eifelio bokštas buvo pastatytas geležinkelio tiltas per Rauną.

Geriausiai žiūrima iš dešinės plento Cėsiai-Valmiera pusės. Tai yra vienas iš ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir nėra skirtas pėstiesiems. Jis saugomas!

CĖSIS

Cėsių miesto simbolis yra viduramžių pilies griuvėsiai, kurie kartu su parku sukuria miesto romantišką aplinką. Daug kartų perstatyta ir išplėsta Naujoji Cėsių pilis savo dabartinį architektūrinį pavidalą įgijo 16 a. pradžioje.

Cėsių istorijos ir meno muziejus, įsikūręs Naujojoje Cėsių pilyje, yra vienas seniausių provincijos muziejų Latvijoje. Nuo pat įkūrimo muziejaus kolekcijos kurtos taip, kad įvairiausiais aspektais parodytų Cėsių miesto ir apylinkių ypatingą vietą ir indėlį į Latvijos kultūros istoriją.

Cėsių senamiesčio akmeninių gatvelių planas yra išlikęs nuo viduramžių, išsaugoti taip pat senieji pastatai su raudonais čerpių stogais, uždarais kiemeliais ir atnaujintais namų fasadais.

Netoli nuo pilies yra Šv. Jono bažnyčia, kuri pastatyta 13 a. pabaigoje. Ji buvo didžiausia bažnyčia Vidžemėje. Net ir šiandien bažnyčia, kuri buvo kelis kartus perstatyta, yra išlaikiusi savo didybę ir įspūdingumą. Bažnyčioje galima apžiūrėti Livonijos ordino magistrų antkapių plokštes ir pasiklausyti, kaip skamba vargonai, kurie savo garsais pripildo ir aplinkines senamiesčio gatveles.

VELNIO OLA

Galinga 15 m aukščio Gaujos slėnio klinčių siena. 8 m virš vandens yra Velnio ola – sena aukojimo vieta. Saugomas geologinis objektas.

Velnio ola yra Siguldoje  Gaujos dešiniajame krante, apie 2,5 km pasroviui nuo Gaujos tilto. Susikūrė prieš 10 000 metų. Įėjimas į olą – 8 m virš Gaujos lygio. Tai senovės kulto vieta, susijusi su legendomis ir pasakojimais. Įėjimas  į olą nuo 1980 metų uždraustas dėl  smiltainio uolienų erozijos. Galima apžiūrėti vietą iš priešingo Gaujos kranto. Aukštis – 4,7 m, plotis – 7 m, gylis – 40 m.

Velnio ola yra senovės pagonių kultinė vieta. Jos lubose yra 6 skylės, kurios vadinamos Velnio kaminais. Apie olą pasakojama daug įvairių istorijų ir legendų. Viena iš jų teigia, kad velnias, leisdamasis nuo Jūdažų į Pabažus virš Gaujos išgirdo gaidį giedantį. Bandydamas rasti išgelbėjimą, įbėgo į šią olą, kur išgulėjo iki kito vakaro. Savu kvėpavimu velnio aprūkė olos sienas, kurios pasidarė visai juodos, o  vakare per lubas išlindęs į Gaujos sūkurį, kur birbdamas ir šniokšdamas traukė kartų su savimi gilyn ir neapdairius olos lankytojus. Pasakojama, kad Velnio oloje gyveno ne tik blogas velnias,  bet taip pat čia rado prieglobstį ir Turaidos Majos – Rožės žudikas Jakubovskis ir jo pakalikas Skudrytis.

TURAIDOS rezervatas

Turaidos muziejaus-rezervato didelė teritorija ypač turtinga archeologijos, architektūros, istorijos ir meno paminklų, kurie pasakoja apie tai, kas įvyko prieš tūkstantį metų, pradedant nuo 11 a.

Muziejaus-rezervato 43,63 ha teritorijoje yra Turaidos mūrinė pilis, Turaidos Rožės atminimui skirta vieta, bažnyčia ir bažnytkalnis, Liaudies dainų parkas ir dvaro ūkio centro statiniai.

Muziejuje-rezervate:

– apžiūrėsite Turaidos mūrinę pilį, kuri buvo pradėto statyti 1214 m. Rygos vyskupo Alberto reikmėms toje vietoje, kurioje anksčiau stovėjo Turaidos lyvių valdovo Kaupo medinė pilis;

–  pasivaikščiosite Liaudies dainų parke ir Dainų kalne, kur pastatytos skulptoriaus Indulio Rankos sukurtos skulptūros latvių tautinių dainų temomis;

– apžiūrėsite Turaidos bažnyčią (1750 m.) ir ekspoziciją „Turaidos bažnyčios ir bendruomenės istorija”;

– nueisite iki prie senos liepos įrengtos atminimo vietos, kurioje pagerbiama Turaidos Rožė, mergina, kuri paaukojo savo gyvybę dėl meilės ir tapo legenda, įkūnijančia garbę, orumą ir ištikimybę;

– pasivaikščiosite po dvarvietę, kurios istorinių pastatų ekspozicijose pateikiamas pasakojimas apie Turaidos dvaro 300 metų istoriją.

Livonijos ordino Siguldos pilis

Pastatyta 1207 m. kaip pilies tipo tvirtovė, vėliau perstatyta į vienuolyno tipo tvirtovę. Nuo 2012 m. galima užlipti į šiaurinį ir pagrindinį vartų bokštą, pasivaikščioti po viduramžių dvasios gaubiamus pilies mūrus.

Pilies statyba prasidėjo Kalavijuočių ordino vadovavimo Wenno laikotarpiu –  1207 metais. Iš pradžių ji buvo „CASTELLUM” tipo tvirtovė su koplyčia. Po to, kai 1236 metais Kalavijuočių ordinas pralaimėjo, pilyje pradėjo šeimininkauti  Livonijos ordinas, kuris atliko didelius rekonstrukcinius darbus, paverčiant pilį konvento tipo pastatu. Vystantis šaunamiesiems ugnies ginklams, viduramžių tvirtovės pamažu prarado savo pradinę reikšmę. 18 a. pradžioje Šiaurės karo metu pilis buvo sugriauta ir nebebuvo atnaujinta. Iki šių dienų išliko konvento pietvakarinis būsto pastatas su gotiškais langais ir pagrindinių vartų bokštas.

Lynų trasa per Gaujos upę

Vienintelis Baltijos šalyse 40 m aukštyje 1020 m lynu važinėjantis vagonėlis persikelti per upę. Drąsiausieji gali išmėginti šuolius su guma iš vagonėlio.

Tarzanas

Siguldos nuotykių parkas „Tarzans“ yra didžiausias nuotykių parkas po atviru dangumi Baltijos šalyse. Kiekviena aktyvaus poilsio trokštanti šeima čia ras tai, kas jai labiausiai tinka.

Nuotykių parke bendromis jėgomis galėsite įveikti 100 skirtingų, medžiuose įrengtų kliūčių, važinėtis vasaros rogučių trasoje 40 km/val. greičiu, šaudyti iš lanko, laipioti laipiojimo siena ar mėgautis kitomis nuostabiomis veiklomis.

Bobslėjaus ir rogučių trasa „Sigulda”

Vienintelė Baltijos šalyse trasa, kurioje greičiu ir adrenalinu gali mėgautis ne tik profesionalūs sportininkai – nusileisti bobslėjaus rogėmis gali kiekvienas.

Bobslėjaus ir ragočių trasa „Sigulda” kiekvieną savaitgalį kviečia turistus mėgautis greičiu. Pasivažinėjimai vyksta kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 12.00-17.00 val. Atvykimai iš anksto nėra derintini.

Ekstremalių pojūčių mėgėjams nusileidimas tikru žiemos bobslėjumi bus tikras malonumas. Jis pasiekia greitį iki 100 km/h. Kelionė su vučko (spalis – kovas).